Psichologija architektūroje

Leidinyje pristatoma architektūros ir psichologijos sąveika. Nagrinėjama istorinė ir šiuolaikinė architektūros ir psichologijos sąveikos pažinimo patirtis, aptariamas tokio dalyko kaip architektūrinė psichologija aktualumas, aplinkos psichologijos mokslo patirtis. Pristatomos bendros psichologijos žinios, pateikiama trumpa psichologijos mokslo raidos apžvalga, supažindinama su psichologijos kryptimis.

Pateikiami duomenys apie erdvės vaizdinius ir erdvės suvokimą pirmykštėse ir senovės kultūrose, apie psichologinių žinių elementus Antikos architektūros teorijoje, apie erdvės traktuotę Viduramžių ir Renesanso architektūroje, apie mokymų apie psichiką įtaką XVII–XIX a. architektūros teorijai. Ypatingas dėmesys skirtas XX a. ir šiuolaikinės architektūros kūrėjams aktualiai psichologinei problematikai.

Tam skirtos šios temos – funkcionalistinės racionalistinės architektūros psichologiniai aspektai, architektūrinių formų aiškinimas geštalto psichologijos pagrindu, vietos teorija, egzistencinės erdvės psichologiniai aspektai, vizualinis ir kognityvinis (pažintinis) aplinkos suvokimo aspektai ir jų reikšmė architekto veiklai, architektūrinio projektavimo vizualinis-grafinis arsenalas, tūrinių erdvinių formų psichologinės charakteristikos, architektūrinės aplinkos subjektinis substratas, ekologinis architektūrinės aplinkos suvokimo aspektas, architektūrinės aplinkos ir žmonių elgsenos sąveika, projektinės veiklos psichologiniai aspektai, kūrybos psichologija.

Leidinio elektroninis variantas:

DOI: https://doi.org/10.20334/2023-039-S